retuokšlis

retuõkšlis, -ė smob. (2) žr. retuoklis: Toks retuõkšlis, kad kai eina, tai nežymu katran galan Jž. Geras darbinykas, tik retuokšlis Msn. Prapuls ana, už tokio retuõkšlio išejus Zr. Toks retuokšlis iš jo, kad sunku sulaukt, lig anas žodį išstena Sv.